savrėdingas

×savrėdìngas, -a adj. (1); Sut 1. žr. saurėdingas: Meilė nepavyd, meilė neesti savrėdinga, nepasipučia Bt1PvK13,4. 2. BzB321 klastingas: Rasis drąsus ir kytrus (paraštėje savrėdingas) karalius BBDan8,23.